Anakardžių riešutai: sveikatos savybės ir kontraindikacijos
Anakardžiai yra neįprasti riešutai ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl jų auginimo būdo. Šis gurmaniškas produktas plačiai naudojamas kulinarijoje, medicinoje ir kosmetologijoje, nes pagrindinis jo privalumas - didelė vitaminų ir mineralų koncentracija.
- Kaip auga anakardžiai
- Kiek anakardžių riešutų valgyti per dieną
- Kas sveikiau: anakardžiai ar migdolai
- Sudėtis ir kalorijos
- Kuo naudingi anakardžių riešutai?
- Moterims
- Vyrams
- Nėštumo metu
- Žindymui
- Vaikams
- Kas sveikiau anakardžių riešutams: skrudinti ar žali?
- Anakardžių nauda metant svorį
- Anakardžių riešutai medicinoje
- Dėl diabeto
- Dėl pankreatito.
- Dėl gastrito
- Žarnynui
- Dėl podagros
- Anakardžių sėklų aliejus: nauda ir žala
- Anakardžių aliejus: nauda ir panaudojimas
- Pavojai ir kontraindikacijos
- Alergija anakardžių riešutams
- Kaip pasirinkti ir laikyti anakardžių riešutus
- Kaip pasigaminti anakardžių pieną
- Kaip skrudinti anakardžius
- Ar anakardžių riešutus galima duoti gyvūnams?
- Įdomūs faktai apie anakardžius
Šio neįprasto riešuto tėvynė yra Indija, todėl jis paprastai vadinamas "indišku riešutu". Tai patvirtina ir išskirtinis skonis, kupinas aštrumo ir rafinuotumo natų. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas maisto produktas, anakardžiai turi savo poveikį sveikatai ir blogą poveikį, į kurį reikia atsižvelgti, kad būtų išvengta neigiamos organizmo reakcijos į tokį maistą.
Kaip auga anakardžiai
Iš išvaizdos anakardžių riešutmedis panašus į obelį, tačiau yra tam tikrų skirtumų, į kuriuos svarbu atsižvelgti auginant tokį vaisius duodantį augalą. Tai visžalis, besiplečiantis medis, galintis užaugti iki 13 metrų aukščio, todėl jį sodinant reikėtų pasirūpinti, kad būtų pakankamai vietos ir vėliau nekiltų nepatogumų. Jo laja plati ir tanki, gali užaugti iki 12 metrų aukščio. Lapai yra dideli ir vingiuoti (5-20 cm ilgio), todėl susidaro įspūdis, kad masyvus ne tik medis, bet ir šakos.
Panašumą į obelį lemia tai, kad medis, priklausomai nuo veislės, užaugina kriaušės formos, rausvus arba geltonus vaisius. Tačiau įdomiausia tai, kad tokia originali kriaušė yra papildyta riešutu, kuris yra kietame apvalkale. Po kevalu slepiasi riešuto branduolys, kuris tinkamas vartoti. Tačiau tai nereiškia, kad maistui tinka tik branduoliai; galima valgyti ir patį vaisių, kuris vadinamas "kaju obuoliu". Vaisiaus rūgštus, bet sultingas ir sodrus skonis yra pagrindinis privalumas, todėl jis plačiai naudojamas eksperimentinėje kulinarijoje Indijoje, Afrikoje ir kitose Azijos šalyse.
Kriauklėje, kurioje noksta riešutai, yra tik vienas vaisius, todėl norint gauti didelį derlių, reikia pasodinti tinkamą kiautą.
Svarbu! Neatidarinėkite korpuso plikomis rankomis, nes ant paviršiaus esanti derva gali sukelti cheminius nudegimus, kurie gali turėti rimtų pasekmių.
Riešutą gaubiančią dervą galima pašalinti termiškai apdorojant - taip ši medžiaga tiesiog ištirpsta ir atsiveria branduolys.
Kiek anakardžių riešutų galima suvalgyti per dieną
Anakardžių riešutai skiriasi nuo kitų riešutų tuo, kad juose yra minimalus riebalų kiekis, todėl jų energinė vertė yra daug mažesnė. Tačiau, kad organizmas gautų naudos, turite laikytis paros normos.
Didžiausia leistina paros norma yra 30 gramų. Vaikui leidžiama vartoti ne daugiau kaip 20 g, nes piktnaudžiavimas produktu gali sukelti virškinimo trakto sutrikimų.
Svarbu! Prieš pradedant vartoti anakardžių riešutus, būtina pasitarti su gydytoju, nes gali būti individualių kontraindikacijų.
Kas sveikiau: anakardžiai ar migdolai
Migdolai ir anakardžiai yra seni konkurentai, nes dėl panašios sudėties ir energinės vertės šie produktai yra labiausiai panašūs. Bet kas sveikiau: anakardžiai ar migdolai? Pateikiami pagrindiniai skiriamieji faktai, padedantys galutinai apsispręsti:
- Anakardžių riešutuose yra kelis kartus daugiau geležies, todėl jie organizmui suteikia kur kas daugiau naudos.
- Anakardžiuose yra daugiau vario nei migdoluose, todėl 30 gramų anakardžių gali patenkinti 69 % suaugusiam žmogui reikalingo šio elemento paros poreikio.
- Tačiau vitamino E migdoluose yra kelis kartus daugiau.
- Migdoluose yra šiek tiek daugiau kalcio, o reguliarus jų vartojimas gali padėti išvengti kaulų, nagų ir dantų problemų. Kita vertus, anakardžiuose yra mažai kalcio.
Tačiau svarbu tinkamai pasirinkti mitybos struktūrą, nes kiekviena riešutų rūšis, be naudos, turi individualių kontraindikacijų.
Sudėtis ir kalorijos
Anakardžių riešutai yra labai kaloringas maisto produktas, o energinė vertė visiškai nepasiekiama dėl sudėtyje esančių sočiųjų riebalų koncentracijos. Todėl metant svorį ar laikantis dietos dėl sveikatos patartina atidžiai apskaičiuoti suvartojamo produkto kaloringumą. Jei atsižvelgiama į didžiausią anakardžių riešutų paros normą, jų kaloringumas yra visiškai priimtinas ir saugus lieknėjant.
Anakardžių riešutų kaloringumas yra 600 kcal/100 g, o B/L/G santykis - 18,5/48,5/22,5. Kaip matote, energinė vertė pasiekiama angliavandenių sąskaita, todėl anakardžių riešutus rekomenduojama vartoti kaip antrus pusryčius ar užkandį. Daug angliavandenių turinčio maisto nereikėtų valgyti vakare, nes jie kaupiasi riebalų ląstelėse. Organizmas nespėja susidoroti su antroje dienos pusėje suvartotais angliavandeniais, todėl jie "įsitvirtina" organizme šlakų ir papildomų kilogramų pavidalu.
Cheminė sudėtis:
- Naudingiausios anakardžių riešutuose yra Omega 3, 6 ir 9 riebalų rūgštys, kurios dalyvauja organizmo veikloje, stiprina imuninę sistemą ir bendrą sveikatą. Reguliarus jų vartojimas mažina cholesterolio kiekį kraujyje, o tai yra veiksminga plokštelių ir kamščių prevencija, be to, tai laikoma svarbia organizmo sveikatingumo dalimi.
- Triptofanas - anakardžių riešutuose esanti medžiaga, kuri, kurdama naujas nervų jungtis, skatina nervų sistemos ir smegenų veiklą. Tai gerina atmintį ir padeda žmogui nusiraminti.
- B, E, K ir PP vitaminai yra būtini visam organizmui, nes jie turi atkuriamąjį poveikį.
- Kalio, magnio, geležies, fosforo ir kt. mineralinės medžiagos saugo organizmą, apsaugo nuo aterosklerozės, išsėtinės sklerozės, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų ir kitų ligų.
- Anakardžių riešutuose esantys augaliniai baltymai - tai galimybė gauti vertingo produkto nekenkiant bendrai sveikatai, nes organizmas juos lengviau pasisavina.
Svarbu! Anakardžių riešutai bus naudingi tik tuo atveju, jei bus tinkamai pasirinkti ir vartojami laikantis leistinų kiekių.
Kokia anakardžių riešutų nauda
Anakardžių riešutai yra natūralus indiškas riešutas, naudingas visam organizmui, kuris užtikrina visišką vidaus organų ir sistemų atsigavimą. Tačiau svarbu žinoti, kokią tiksliai naudą produktas teikia moterų ir vyrų organizmui, nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat vaikams. Taip galėsite tinkamai pasirinkti riešutų vartojimo būdą, nepakenkti savo organizmui, gauti tik naudos ir mėgautis subtiliu jų skoniu.
Moterims
Moterų sveikatai reikia nuolatinės paramos, nes taip galima išvengti daugelio problemų. Anakardžių riešutai taip pat turi palaikomąjį poveikį dėl didelės maistinių medžiagų ir mineralų koncentracijos jų sudėtyje. Specialistai pabrėžia teigiamas anakardžių riešutų savybes moterų organizmui:
- Sumažėja diskomforto jausmas skausmingų menstruacijų metu.
- Dėl reprodukcinės sistemos normalizavimo padidėja pastojimo tikimybė.
- Didina lytinį potraukį.
- Stabilizuoja emocinę būseną, todėl mergaitė jaučiasi ramesnė ir labiau pasitikinti savimi.
- Gerina nagų, plaukų ir odos būklę, nes jos viduje yra naudingų medžiagų ir mikroelementų.
- Normalizuojama hormonų pusiausvyra, pašalinamas emocinis nestabilumas.
Vyrams
Vyrams taip pat reikia nuolat papildyti vitaminų ir mineralinių medžiagų atsargas, todėl anakardžių riešutus svarbu įtraukti į mitybą kaip prevencinę priemonę, taip pat gydant įvairias ligas:
- Pagerėja prostatos veikla, todėl vyras labiau pasitiki savimi seksualiai.
- Pagerėja širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, o atsižvelgiant į tai, kad vyrai dažniau serga tokiomis ligomis, tokia prevencija bus labai svarbi.
- Pagreitėja medžiagų apykaita, o tai padeda atsikratyti viršsvorio. Anakardžių riešutai ypač naudingi esant pilviniam nutukimui, kuris dažniausiai diagnozuojamas vyrams.
- Didėja raumenų masė, todėl vyrai tampa fiziškai stipresni ir atsparesni.
Anakardžių riešutų paros norma vyrams apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į suvartojamų kalorijų kiekį ir kūno svorį, nes aktyviai sportuojant reikia skirti ypatingą dėmesį mitybai, kad būtų galima papildyti prarastus išteklius.
Nėštumo metu
Nėščioms moterims reikia papildomų vitaminų, todėl reikėtų rūpintis jų mityba. Kasdienis anakardžių riešutų kiekis būsimos motinos mityboje teikia tokią naudą jos organizmui ir kūdikio sveikatai:
- Pašalinamas geležies trūkumas, todėl normalizuojasi bendra organizmo būklė.
- Stiprėja moters ir negimusio vaiko kaulai.
- Atkuriamas virškinimo traktas, todėl išvengiama vidurių užkietėjimo, nuo kurio dažnai kenčia nėščios moterys.
- Lengviau perduoti vitaminus iš motinos kūdikiui, nes anakardžiuose yra visų tam reikalingų medžiagų.
Tačiau svarbu laikytis paros normos, kad nepablogėtų motinos ir vaisiaus būklė.
Žindymas
Žindymas yra ypatingas laikotarpis ir motinai, ir kūdikiui, todėl svarbu stebėti žindančios motinos mitybą ir užtikrinti, kad piene būtų tik sveikų mikro- ir makroelementų.
Anakardžių riešutus galima įtraukti į mitybą, tačiau svarbu prisiminti, kad jie nėra stiprus alergenas, tačiau reikėtų laikytis laipsniško jų kiekio didinimo taisyklės. Patartina pradėti nuo 1 riešuto per dieną ir palaipsniui didinti kiekį, kol pasieksite savo dienos normą. Tačiau jei vaiko organizmas reaguoja neigiamai, produktą reikia nedelsiant pašalinti, kad būtų išvengta tolesnių problemų.
Svarbu! Patartina iš pradžių pasikonsultuoti su pediatru, kad jis pateiktų bendrą patarimą dėl anakardžių riešutų įtraukimo į motinos mitybą.
Vaikams
Žalių anakardžių riešutų negalima duoti vaikui, nes jie sunkiai virškinami ir gali sukelti virškinimo sutrikimų. Kalbant apie anakardžių riešutų naudą, paminėtinos šios savybės:
- Kraujotakos sistema veikia gerai, nes ji pripildyta deguonies, kuris normalizuoja hemoglobino kiekį.
- Anakardžių riešutuose esančius vitaminus ir mineralus organizmas geriau įsisavina, todėl tai puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir virusinių ligų.
- Stiprinami dantys ir dantenos, o tai ypač svarbu vaikams.
- Odos ligų atsiradimas neįmanomas.
Kuris anakardžių riešutas sveikesnis: skrudintas ar žalias
Pirmiausia reikia žinoti, kuo skiriasi žali ir skrudinti anakardžiai, nes ypatingu būdu apdoroti anakardžiai gali įgyti arba prarasti pageidaujamas savybes.
Skrudinti anakardžiai - tai termiškai apdoroti produktai, todėl jie yra visiškai valgomi ir rekomenduojami vaikams. Žali anakardžiai - tai šviežiai nuskinti vaisiai, kurie nebuvo papildomai apdoroti, todėl organizmas gali reaguoti neigiamai.
Žaliuose anakardžiuose yra fenolinės dervos kardolio, kuris gali sukelti cheminį kvėpavimo takų gleivinės ir vidaus organų nudegimą.
Anakardžius patariama vartoti tik skrudintus, kad būtų galima mėgautis jų intensyviu skoniu, kuris dar labiau išryškėja juos pašildžius.
Anakardžių nauda svorio netekimui
Lieknėjant reikia kontroliuoti maisto kaloringumą, kad neviršytumėte reikiamo kcal kiekio, nes tai kelia riziką priaugti viršsvorio. Taip pat svarbu atsižvelgti į maisto produktų energinę ir maistinę vertę, todėl reikia atidžiai laikytis mitybos principo, kad būtų išvengta persivalgymo ar organizmo perkrovimo ne visai sveikais angliavandeniais. Būtent angliavandeniai ir sotieji riebalai, kurių didelė koncentracija lemia antsvorį, todėl metant svorį reikia laikytis tam tikros pusiausvyros.
Anakardžių riešutai svorio metimui gali būti laikomi tikru išsigelbėjimu, nes jie panaikina apetitą ir prisotina organizmą naudingomis medžiagomis. Tačiau svarbu prisiminti, kad dėl didelio angliavandenių kiekio jų negalima vartoti nekontroliuojamai. Riešutus geriausia valgyti pirmoje dienos pusėje arba vietoj popietinio užkandžio. Jų nerekomenduojama valgyti vakarienės metu, nes reikia ilgai virškinti, o to organizmas negali užtikrinti. Likučiai nusėda organizme ir netrukus virsta papildomu pliusu ant svarstyklių.
Anakardžių riešutai medicinoje
Moksliniai tyrimai ir medicininiai stebėjimai parodė, kad anakardžių riešutai yra ne tik skanūs, bet ir naudingi organizmui. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas produktas, anakardžių riešutai turi savo indikacijas ir kontraindikacijas. Todėl svarbu atidžiai perskaityti visas savybes, kad vėliau nekiltų medicininio pobūdžio problemų.
Cukrinis diabetas
Anakardžių riešutai laikomi naudingu vitaminų ir mineralų šaltiniu sergant diabetu, todėl jie gali numalšinti alkį nedarydami įtakos cukraus kiekiui. Be to, produktas normalizuoja vidaus organų veiklą, todėl palengvina bendrą būklę.
Svarbu: Žalių ir skrudintų anakardžių riešutų glikemijos indeksas yra 15 vienetų.
Pankreatito atveju
Anakardžių riešutų nereikėtų valgyti sergant ūminiu pankreatitu, nes juose, kaip ir visuose riešutuose, yra daug sočiųjų riebalų. Taip apkraunama kasa, o tai gali turėti neigiamos įtakos bendrai savijautai. Nesant uždegiminių procesų, riešutai yra leidžiami, be to, jie turi gerą antioksidacinį poveikį, kuris pagerina vidaus organų darbą.
Gastritas
Sergant gastritu, anakardžių riešutai leidžiami dėl to, kad juose yra daug organizmui naudingų mikro- ir makroelementų. Tačiau per dieną rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 5 gabalėlius, kad nesukeltumėte papildomo stemplės ir skrandžio gleivinės dirginimo.
Žarnynui
Anakardžių riešutai pasižymi priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu, todėl yra labai naudingi žarnyno veiklai. Reguliarus produkto vartojimas apsaugo nuo vidurių užkietėjimo ar viduriavimo ir normalizuoja virškinimo sistemos veiklą. Tačiau produktu nereikėtų piktnaudžiauti, nes jis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Sergant podagra
Anakardžių riešutuose yra sveikatai naudingų mineralų ir vitaminų. Anakardžių riešutai, vartojami sergant podagra, dėl savo gebėjimo gerinti kraujo kokybę padeda palengvinti ūminį ligos sindromą. Tačiau, kad išvengtumėte neigiamos organizmo reakcijos, patartina papildomai pasikonsultuoti su gydytoju.
Anakardžių sėklų urbeche: sveikata ir nauda
Anakardžių urbechee - tai natūralus produktas, kurio pagrindą sudaro šių riešutų pasta. Kadangi nėra saldiklių ar cheminių priedų, produktas yra kuo sveikesnis ir saugesnis organizmui. Teigiamos savybės:
- Virškinimo trakto normalizavimas.
- Dėl puikios sotumo jausmo savybės sumažėja apetitas.
- Pagerėja medžiagų apykaita, nes iš organizmo pašalinami visi nuodingi toksinai.
- Uždegiminių procesų organizme pašalinimas, kuris suteikia galimybę turėti prevencinį poveikį, kad būtų išvengta visų rūšių ligų.
Tačiau anakardžių uogų urbache turi savų kontraindikacijų:
- Jis nerekomenduojamas žmonėms, sergantiems ūminiu pankreatitu ir gastritu, nes jo prisotinimas riebalais neigiamai veikia skrandį ir kasą.
- Dėl didelio kaloringumo produktas nėra labai naudingas svorio metimui, tačiau minimaliomis dozėmis jis yra būtinas.
Tinkamai parinktas anakardžių urbechee suteikia galimybę reguliuoti vidaus organų veiklą ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, kuris svarbus skrandžio, inkstų ir kepenų ligų profilaktikai.
Anakardžių aliejus: nauda ir panaudojimas
Anakardžių sviestas laikomas delikatesu, nes jam pagaminti reikia daug anakardžių riešutų branduolių. Tačiau kartu jis labai naudingas vidiniam ir išoriniam grožiui. Jo sudėtyje yra sočiųjų augalinių riebalų, todėl produktas lengvai prisotina organizmą, taip pat gali būti naudojamas kosmetologijoje plaukų ir odos grožiui atkurti. Svarbu jį vartoti teisingai, kad būtų išvengta perdozavimo, kuris gali sukelti alergines reakcijas arba skrandžio sutrikimus.
Anakardžių aliejus gali būti naudojamas:
- salotų padažai;
- žuvies ir mėsos marinatai;
- šaltos ir karštos sriubos.
Iš aliejaus taip pat gaminamos maitinamosios kaukės plaukams ir nagams stiprinti, drėkinamieji kremai rankoms ir veidui.
Tai dar ne visas anakardžių aliejaus naudojimo būdų sąrašas. Produktas yra universalus, todėl jo nauda pastebima įvairiais atvejais.
Pavojai ir kontraindikacijos
Nepaisant didelės naudos, anakardžių riešutai gali pakenkti. Todėl verta sužinoti apie kontraindikacijas, į kurias svarbu atsižvelgti prieš įtraukiant produktą į mitybą:
- Alerginė reakcija gali pasireikšti, jei riešutai vartojami nekontroliuojamai arba jei produktas netoleruojamas individualiai.
- Produktas yra kontraindikuotinas sergant inkstų akmenlige, nes tirpūs oksalatai gali turėti žalingą poveikį esamai būklei ir ją pabloginti.
- Jei riešutai vartojami netinkamai (vartojami žali, perdozavus), kyla didelė cheminių nudegimų rizika, kurią pateisina fenolinė derva kardolis.
- Sergant ūminiu gastritu ar pankreatitu šių riešutų nerekomenduojama valgyti.
Verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų suprasta nauda ir žala, priklausomai nuo organizmo.
Alergija anakardžių riešutams
Alergija anakardžių riešutams laikoma sudėtingu sutrikimu, kuris gali būti įgimtas arba įgytas, todėl reikia atidžiai kontroliuoti suvartojamų vaisių kiekį. Alerginė reakcija pasireiškia taip:
- Smulkus raudonas bėrimas ant kūno.
- Alerginis kosulys.
- Nosies ir gerklės srities niežulys, kuris palaipsniui virsta nuolatiniu deginimo pojūčiu.
- Skrandžio sutrikimai ir žarnyno spazmai.
Jei atsiranda bet kuris iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Kaip pasirinkti ir laikyti anakardžių riešutus
Kad anakardžių riešutai būtų kuo naudingesni, juos reikia tinkamai pasirinkti ir laikyti, kad nepakistų jų sudėtis, jie nesupelytų, neišdžiūtų ir nesusidėvėtų. Geriausia juos pirkti specializuotose parduotuvėse arba maisto produktų prekybos centruose, kur užtikrinama temperatūros kontrolė, kad būtų išlaikyta jų kokybė ir naudingumas. Tačiau papildomai svarbu atsižvelgti į šias taisykles:
- Produktas turi būti sandarioje pakuotėje, kad nesiliestų su atvira erdve, nes dėl nusėdusių dulkių riešutai gali sugesti.
- Kad nepirktumėte sugedusio produkto, būtina patikrinti galiojimo datą.
- Taip pat turėtumėte patikrinti kilmės šalį ir gamintojo įmonės pavadinimą, kad galėtumėte nustatyti, ar produktas yra saugus ir kokybiškas.
Laikant jį svarbu atsižvelgti į šias rekomendacijas:
- Geriausia produktą laikyti tokioje vietoje, kurioje yra mažiausiai šviesos.
- Riešutus laikykite šaldytuve arba šaldiklyje.
- Patartina šaldytuve riešutus atskirti nuo kitų maisto produktų, kad jie neįgautų pašalinių kvapų.
- Svarbiausia, reikia palaikyti drėgmės lygį, kad sandėliuojant produktas nesugestų.
Kaip pasigaminti anakardžių pieną
Anakardžių pieną galima pasigaminti namuose. Pagrindinis šio gėrimo gaminimo privalumas - mažiausiai pastangų ir laiko.
Jums reikės žalių anakardžių riešutų ir vandens. Produkto sumalimas iki pieno konsistencijos, pridėjus vandens, trunka kelias minutes, priklausomai nuo maišytuvo galios. Vandens kiekis parenkamas individualiai, nes kai kurie žmonės mėgsta labai skystą pieną, o kai kurie - pastos pavidalo.
Kaip skrudinti anakardžius
Jei negalite nusipirkti skrudintų anakardžių riešutų, galite paskrudinti žalių anakardžių riešutų. Svarbiausia nepamiršti taisyklių. Jums reikės įprastos keptuvės, orkaitės ar net mikrobangų krosnelės su džiovinimo funkcija. Kepimo laiką galima pritaikyti individualiai, atsižvelgiant į maisto drėgnumą.
Anakardžių riešutai paprastai kepami iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 12-15 minučių.
Ar anakardžių riešutus galima duoti gyvūnams?
Anakardžių riešutus galima duoti šunims ir katėms, nes dauguma gyvūnų minta mėsa. Todėl jų organizme nepakanka maistinių medžiagų, o tai neigiamai veikia bendrą jų būklę. Tačiau, atsižvelgiant į gyvūno dydį, per dieną reikėtų duoti ne daugiau kaip 2 kartus, o sergant inkstų ir kepenų ligomis šio pašaro reikėtų vengti. Tai gali sukelti komplikacijų.
Įdomūs faktai apie anakardžius
Apie anakardžių riešutus, kaip ir apie kitus šios kategorijos produktus, yra daug įdomių faktų:
- Indijoje šie vaisiai priskiriami malonės kategorijai, todėl juos valgydami galite įgyti psichinę ir fizinę ramybę.
- Afrikoje anakardžių riešutai aktyviai naudojami kaip tatuiruočių priemonė.
- Portugalai anakardžius laiko kilnesniais ir maistingesniais už migdolus, todėl pirmenybę teikia anakardžiams.
Anakardžių riešutai neabejotinai naudingi žmogaus organizmui, tačiau tik tinkamai pasirinkus ir laikant šį produktą galima gauti tik geriausią naudą.
«Svarbu: visa informacija šioje svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. tik vertinimo tikslais. Prieš taikydami konkrečias rekomendacijas, turėtumėte pasikonsultuoti su specializuotu specialistas, prieš taikydamas bet kokias rekomendacijas. Nei redaktoriai, nei autoriai neatsako už bet kokią galimą žalą, padarytą dėl medžiagos."